- narūnas
- 2 narū̃nas, -ė smob. (2) 1. K žr. 1 naras 3: Dabar narūnai gali giliai nusileisti į vandenį rš. Narūnas ant jūrių dugno vaikščioti ir kvėpuoti gal prš. Karalius į jūrą įmetė auksinę taurę, norėdamas išbandyti narūnų gabumus rš. 2. kas gerai nardo vandenyje: O ką pagavai, bernyti mano? Žuvužę, lydekužėlę, marelių narūnėlę JV377. 3. kas greit vaikščioja, bėgioja: Ta narū̃nė (karvė) neėda kaip visi gyvuliai, bet neria ir neria per lauką Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.